Yesterday, on the LOT airline flight from Warsaw to Chicago, an hour after takeoff, there was an announcement that a doctor was necessary. I offered to help. An elderly Ukrainian gentleman started having weakness in his right hand and tingling sensations in his right leg. His wife noticed that his speech had also changed somewhat. (The couple could only speak Ukrainian—translators helped.) On examining him, I determined that he was having a stroke. Since he was taking no medications, as a temporary measure I prescribed an aspirin tablet. Over the next 15 minutes, he did improve neurologically—the strength in his right hand had returned to almost normal. He was able to walk without difficulty. We decided to watch him closely since this may be a transient ischemic attack which may resolve fully.

A half hour later, on re-examining him, he was definitely weaker, and the scope of the weakness had increased to include his face. This led to a series of conversations with the captain. The options were to continue to Chicago (7 hours away), stop in Montreal (4 hours away), or detour to Reykjavik (1 hour away). The problem with the Reykjavik option was that the plane was too heavy to land at that airport—half of the jet fuel would have to be discarded over the Atlantic Ocean.

With strokes there is a 4-hour time window during which specific anticoagulation protocols can not only save a person’s life but can reverse neurologic damage. Given that this gentleman was neurologically deteriorating, it was my recommendation to divert to Reykjavik.

By the time the plane landed, and the emergency crew arrived, he was no longer able to walk. His stroke had progressed further. My decision to divert was the correct one.

So, I added 3 hours to the flight time of hundreds of passengers, caused the jettisoning of a large volume of jet fuel into the Atlantic (environment! pollution!), and produced a financial loss for the LOT airline company. And I am proud of it.

In thanks, the crew moved me from economy seating to first class, and even gave me a special gift to take home—some Polish sweets.

*****************************

Vakar LOT aviakompanijos skrydyje iš Varšuvos į Čikagą, praėjus valandai po pakilimo, pasigirdo pranešimas, kad būtinas gydytojas. Pasisiūliau padėti. Pagyvenusiam ukrainiečiui pradėjo silpnėti dešinė ranka ir dilgčioti dešinė koja. Žmona pastebėjo, kad ir jo kalba šiek tiek pasikeitė. (Pora galėjo kalbėti tik ukrainietiškai – vertėjai padėjo.) Apžiūrėjęs jį, nusprendžiau, kad jį ištiko insultas. Kadangi jis nevartojo jokių vaistų, kaip laikiną priemonę išrašiau aspirino tabletę. Per kitas 15 minučių jis pagerėjo neurologiškai – dešinės rankos stiprumas buvo beveik normalus. Jis galėjo vaikščioti be vargo. Nusprendėme jį atidžiai stebėti, nes tai gali būti laikinas išeminis priepuolis, kuris gali visiškai išnykti.

Po pusvalandžio, pakartotinai jį apžiūrėjus, jis buvo silpnesnis, o silpnumo apimtis padidėjo ir apėmė veidą. Tai paskatino pokalbius su kapitonu. Variantai buvo tęsti iki Čikagos (7 valandos kelio), sustoti Monrealyje (4 valandos kelio) arba apvažiuoti Reikjaviką (1 valanda kelio). Reikjaviko pasirinkimo problema buvo ta, kad lėktuvas buvo per sunkus, kad galėtų nusileisti tame oro uoste – pusę reaktyvinio kuro tektų išmesti virš Atlanto vandenyno.

Su insultu yra 4 valandų laiko langas, per kurį specifiniai antikoaguliacijos protokolai gali ne tik išgelbėti žmogaus gyvybę, bet ir pakeisti neurologinius pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad šio pono neurologinė būklė pablogėjo, aš rekomendavau nukreipti į Reikjaviką.

Kai lėktuvas nusileido ir atvyko greitoji pagalba, jis jau nebegalėjo vaikščioti. Jo insultas progresavo toliau. Mano sprendimas nukreipti lėktuvą buvo teisingas.

Taigi prie šimtų keleivių skrydžio laiko pridėjau 3 valandas, į Atlantą išmetė didelį kiekį reaktyvinio kuro (aplinka! tarša!) ir padariau finansinių nuostolių aviakompanijai LOT. Ir aš tuo didžiuojuosi.

Atsidėkodamos stewardesės perkėlė mane iš ekonomiškos sėdimos vietos į pirmą klasę ir netgi padovanojo ypatingą dovaną parsinešti namo – lenkiškų saldainių.